Tikriausiai nepavyktų surasti daug žmonių, kuriems maistas būtų tik būdas numalšinti alkį. Visi mes kada nors šventėme geras naujienas gardžia vakariene, o liūdesį užkrimsdavome šokolado plytele ar torto gabalu.

Iš karto pasakysime, kad šis klausimas - tik teorinis, kartais kylantis interneto lankytojams. Nieko panašaus bandyti negalima. Nepriklausomai nuo to, koks yra atsakymas į šį klausimą, geriau tai palikti teoriniams pasvarstymams ir niekada neatlikinėti jokių bandymų.

Užtaisas, galia prilygstantis trims dešimtims ant Hirošimos numestų bombų, dešimtys sugriautų pastatų, kelių kilometrų spinduliu iki pelenų sudeginta karinė technika ir nemenko miesto dydžio radioaktyvus debesis — prieš 65 metus, 1953 metų rugpjūčio 12 dieną Semipalatinsko poligone įvykdytas pirmasis SSRS vandenilinės bombos bandymas. Per kitus 40 metų atominiai grybai virš paprastų gyvenviečių supamos teritorijos kilo šimtus kartų. Kaip paprasti žmonės išgyveno šalia jų esančiame didžiausiame pasaulyje poligone vykdomus branduolinio ginklo bandymus?

Yra dalykų, kartais galinčių išgelbėti nuo klaidingų sprendimų. Tokių situacijų žmogaus gyvenime pasitaiko labai daug, tad nieko čia nebepadarysi. Kad ir kaip skambėtų keistai, online ruletė – toks dalykas, kuris žmones kartais geba apsaugoti nuo didelių netekčių.

Senkant energijos ištekliams, mokslininkai ieško vis naujų būdų sutaupyti – ir atrado, kad čia padėti gali... augalai. Gali būti, jog ateityje mūsų gatves ir namus apšvies ne šviestuvai ir žibintai, o švytintys organizmai, rašoma pranešime spaudai.

Ar gali robotai ir žmonės susilaukti bendrų vaikų? Tai – nebe fantastika, o mokslinių tyrimų klausimas. Jau artimoje ateityje norint pratęsti giminę lytinio akto tarp vyro ir moters būtinybė išnyks, o mašinos ir žmonės susilauks drauge pradėtų atžalų.

Maždaug trečdalis Žemės sausumo ploto yra dykumos. 20 % iš jų yra smėlėtos, o likusios yra padengtos sniegu ir ledu, akmenimis, moliu ir taip toliau. Dykumos apibrėžiamos kaip teritorijos, kuriose krituliai yra itin reti, o ir paviršinio vandens beveik nėra. Taip kaip gali būti, kad daugiau žmonių dykumose miršta paskendę, o ne dehidratavę?

Rykliai nėra tokie pavojingi, kaip kai kurie mano. Žinoma, sutikus jūroje ryklį tikriausiai nieko gero negalėtumėte laukti. Tačiau anot „Discovery Channel“, kartą paragavę žmogaus kraujo, rykliai antram kartui nebesugrįžta.

Naujausias mokslinis tyrimas parodė, kad oro tarša sukelia „milžinišką“ intelekto sumažėjimą – tai juo įrodyta, kad oro teršalai kenkia ne tik kūnams, bet ir protams, rašo „The Guardian“.

Tyrimas buvo atliktas Kinijoje, tačiau jis aktualus visame pasaulyje: nesaugiu oru kvėpuoja net 95 proc. pasaulio populiacijos. Autoriai nustatė, kad aukštas oro taršos lygis reikšmingai sumažina kalbos ir aritmetikos testų įvertinimus, o vidutinis oro taršos poveikis yra palyginamas su metų išsilavinimo praradimu.

Dauguma, o gal ir visos, galaktikos centre turi supermasyvią juodąją skylę. Pastarųjų masės matuojamos milijonais-milijardais Saulės masių, bet sudaro tik nedidelę motininės galaktikos masės dalį. Įprastai galaktika už juodąją skylę masyvesnė 300-500 kartų. Bet kartais randama reikšmingų nukrypimų nuo šios taisyklės.

Šiandien išsiųsti siuntą iš šiaurės vakarų Lietuvoje įsikūrusio Mažeikių miesto labai paprasta. Tad nestebina kiekvieną dieną didesnis ar mažesnis siuntinių skaičius, iškeliaujantis iš čia įvairiomis kryptimis. Ir ne tik į įvairius Lietuvos miestus bei miestelius,bet ir kur kas toliau – į svečias šalis.

Intelektas yra tarsi raumenys - treniruojamas jis auga ir stiprėja, o primirštas - silpsta ir nyksta. Savo protu būtina naudotis kasdien,kas jis išliktų aštrus. Itin protingi žmonės būna labai įvairūs, tačiau dažnai turi ir bendrų įpročių. Štai keletas iš jų.

Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu. Tačiau, pasak pašnekovių, toks požiūris kenksmingas tiek asmeninėje, tiek verslo plotmėse.

Daugeliui žmonių klausytis laukimo melodijos telefonu tikra kankynė – pasikartojantys garsai ir banali melodija gali daryti neigiamą poveikį psichikos sveikatai, rašoma BBC.com. Vis dėlto reklamos specialistai mėgsta sakyti, kad tyla – tai praleistos progos garsas, todėl jau beveik prieš 100 metų buvo sukurta pirmoji melodija, grojanti laukiant skambučio, o šiandien jas keičia reklaminiai įrašai.

Jūriniai konteineriai - tai dažniausiai 6,1-12,2 metrų ilgio plieninės dėžės. Jos yra atsparios vandeniui, labai tvirtos ir ilgaamžės. Juose keliauja didžioji dalis pasaulio prekių, tačiau ateina laikas, kai šie konteineriai tampa nebetinkamais logistikos sektoriui. Kodėl tada jie visi nėra perdirbami į pastatus?

Visi norime būti stilingi bet kuriuo metų laiku. Drabužiai ne tik apsaugo nuo šalčio, bet ir padeda išreikšti individualumą. Juk ne veltui yra sakoma, kad pagal jo dėvimus drabužius galima daug ką pasakyti apie žmogų. Jeigu žmogus mėgsta ryškių spalvų, netradicinio dizaino drabužius, galima teigti, jog jis yra drąsus, mėgsta stiliaus eksperimentus, nebijo ir netgi nori išsiskirti iš pilkos minios. Tamsius ar pastelinių spalvų drabužius mėgstantys asmenys yra ramesni, mėgsta klasiką.

Kai kas netiki evoliucija, kai kas – skiepais, o kai kas – stalinistinėmis represijomis ar Holokaustu. Šis reiškinys vadinamas denializmu.

Naujausi amerikiečių mokslininkų tyrimai rodo, kad prastas miegas gali priversti žmones jaustis vienišus. Pasak specialistų, kuo mažiau pailsime, tuo mažiau norime bendrauti su kitais. Kiti tyrėjai atkreipia dėmesį, kad vieniši žmonės dažnai turi miego problemų ir neaišku, kas ką lemia.

Kai žaibuoja, kaimo turizmo vadybininkas iš Klaipėdos rajono Dainius Lubauskas (42 m.) nuleidžia akis į žemę, kad to nematytų. Kartą žaibas jo vos nenutrenkė. „Gerai, kad tuomet buvau basas – tapau laidininku, ir elektra per mane nutekėjo į žemę. Jeigu būčiau buvęs su batais, kažin, ar dabar galėčiau su jumis kalbėtis“, – sakė vyras.

Žmogus gali gimti su dešiniarankio arba atsitiktiniu genu, LRT RADIJUI sako neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė. Anot jos, pirmieji visuomet bus dešiniarankiai, antrieji gali būti kairiarankiai arba dešiniarankiai. Tai priklauso nuo aplinkos.

Visi esame tai matę: nuėję į parduotuvę išsirenkame mėsos pakuotę, o joje telkšo rausvos spalvos skystis. Pirmoji reakcija – tai paskersto gyvulio kraujas! Parsinešę mėsos gabalą norite iš jo iškepti sultingą kepsnį, tačiau prapjovus iš mėsos išbėga tas pats rausvas skystis. Kai kurie žmonės šį kepsnį kepa tol, kol šis paslaptingas skystis dingsta išvis.

Mokslininkams pavyko išskirti specifinius rudųjų lapių genus, kurie sprendžia šių gyvūnų nuolankumą ar agresyvumą. Šis tyrimas potencialiai gali padėti suprasti, kaip genai lemia socialinį elgesį ne tik pas lapes, bet ir pas žmones, rašoma svetainėje „ZME Science“.

Naktį stebėdami oro uoste dirbančius sunkvežimius tikriausiai kada pagalvojote - kas nutiktų, jei pasiskolinę vieną ar du reaktyvinio kuro kanistrus susipiltumėte juos į savo automobilio baką? Ar jis tiesiog sprogtų akyse? O gal važiuotų greičiau? Ar tiesiog išvis sustotų ir negalėtų pajudėti? Ar tai būtų pavojinga?

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2017 m. mirė 40 142 žmonės – 964 asmenimis mažiau nei 2016 metais.

Pernai, kaip ir daugelį metų, pagrindinės mūsų šalies gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2017 m. jos sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių.

Nė viena vieta Žemėje nėra saugi nuo Motinos gamtos poveikio. Vulkanų Lietuvos teritorijoje neturime, tačiau jie  yra svarbūs Žemės reljefo ir klimato formavimo veiksniai ir yra tarsi perkaitusio katilo dangčiai, išleidžiantys susikaupusį karštį.  Pasak Pasaulinės gamtos istorijos programos, planetoje yra daugiau kaip 1500 vulkanų, kurių išsiveržimai skirtinguose pasaulio taškuose juntami 11500 metų. Taigi nukeliavę svetur galime „susitikti“ su vulkanais, jų išsiveržimais, bet net ir būdami Lietuvoje esame paveikiami kai kurių išsiveržimų padarinių.  

„Mada keičiasi gana greitai, tačiau klasikiniai drabužiai madingi išlieka visada – į juos verta investuoti daugiau pinigų“, – portalui LRT.lt sako stilistas Joringis Šatas. Stiliaus žinovas pasakoja, kaip atskirti kokybiškus ir daugiau pinigų vertus drabužius, kokius derėtų rinktis ir kur jų ieškoti.  

Kalbų vystymąsi būtų galima be vargo palyginti su biologine evoliucija. Abiem atvejais procesai vyksta pamažu ir labai nuosekliai, taigi, kalbėti apie kokį nors ryškų lūžio tašką, nuo kurio viena kalba virsta kita, tiesiog neįmanoma.

Apie 50 proc. rusų mano, jog ateiviai egzistuoja, o daugiau kaip pusė apklaustųjų abejoja, kad amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje, rodo sekmadienį paskelbti naujos valstybinio Viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) apklausos rezultatai.

M. Zundelis – viena įspūdingiausių XX amžiaus asmenybių ir vienas žymiausių mūsų laikų dvasios vadovų. Šis katalikų kunigas buvo neprilygstamas eruditas: puikiai išmanė meną ir mokslą, ypač fiziką ir biologiją, taip pat psichoanalizę bei filosofiją, ką jau kalbėti apie teologiją, kuri iki šiol maitinasi jo duotu įkvėpimu. Ypatingas, mistinis M. Zundelio įkvėpimas ir yra svarbiausia. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Šveicarijoje, bet taip pat Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Egipte, tapo gyva legenda: kiekvienas, jį sutikęs, jausdavo besiskleidžiančią vidinę šviesą, tūkstančiai tapo vidujai laisvais.

Silpstant sąmoningumui, noras tikrinti socialinius tinklus tampa nevalingu įpročiu. Psichologai teigia, kad tiek žinojimas, tiek nežinojimas, ką viešina mūsų sekami asmenys, kelia nerimą. Taip virtualioji realybė užima vis daugiau vietos kasdieniame gyvenime. Tie, kas nenori, kad tai taptų priklausomybe, socialinius tinklus gali tiesiog užšaldyti.