Kelios dešimtys Panevėžio miesto ir rajono gyventojų nepritaria europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomam geležinkelio mazgo sprendiniui su tarptautine keleivių stotimi vakarinėje miesto dalyje bei papildomu miestą kertančiu beveik 23 kilometrų ilgio kelio ruožu.
Vena iš trijų – prioritetinė – alternatyva numato nugriauti iki 25 gyvenamųjų namų bei nusavinti sklypus. Dėl to praėjusią savaitę 35 gyventojai savivaldybėms, Seimui, Vyriausybei bei Prezidentūrai išsiuntė raštą ir siūlo rinktis kitą sprendinį, pagal kurį keleivių stotis būtų statoma maždaug 13 kilometrų nuo Panevėžio centro – prie kelio į Šiaulius esančiuose Gustonyse.
Tuo metu miesto savivaldybės bei regiono verslo atstovai palaiko brangiausią prioritetinę alternatyvą. Jų teigimu, keleivinei stočiai iškilus arčiau miesto centro galėtų augti visas regionas, ateitų papildomų investicijų, būtų plečiamas turizmas.
Susisiekimo ministerija tikina, jog kiekvienas gyventojas, kurio nekilnojamasis turtas pateks į trasos teritoriją, atlikus turto vertinimą gaus kompensacijas.
Bijo prarasti namus ir sklypus
Šiuo metu parengtos ir visuomenei pristatomos trys „Rail Baltica“ projekto Panevėžio regione alternatyvos.
Susisiekimo ministerija bei projektą Lietuvoje įgyvendinanti „Lietuvos geležinkelių“ įmonė „LTG Infra“ prioritetine alternatyva įvardija 438 mln. eurų vertės sprendinį. Pagal jį keleivinę stotį – vieną iš trijų tarptautinių trasos stočių Lietuvoje – siūloma statyti vakarinėje miesto dalyje šalia Nausodės kaimo, netoli didžiųjų prekybos centrų kartu nutiesiant beveik 23 kilometrų ilgio papildomą miestą kertantį europinio 1435 mm pločio geležinkelio ruožą.
Pagal šią alternatyvą netoli Berčiūnų kaimo būtų statoma krovinių stotis, dar vieną keleivinę stotį numatyta statyti šalia Gustonių kaimo.
Kiti du sprendiniai stotį numatant Gustonyse yra pigesni. Tik pagal antrąją 69 mln. eurų kainuojančią alternatyvą iki gyvenvietę turinčios kirsti trasos siūloma nutiesti plačiąją (1520 mm pločio) elektrifikuotą vėžę nuo dabartinės Panevėžio geležinkelio stoties, o pagal 73 mln. eurų vertės trečiąją – tramvajaus liniją nuo miesto centro.
Be to, įgyvendinant prioritetinę alternatyvą, pasak „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovo Manto Kaušylo, reikėtų nugriauti apie 50 statinių, iš kurių iki 25 – gyvenamieji pastatai.
„Pagal dokumentus matome, kad gali būti apie dešimt gyvenamosios paskirties namų (griautinų – BNS), oficialiai registruotų. Bet kadangi geležinkelio trasa planuojama per sodų bendrijos teritoriją, tai gali būti taip, kad tų gyvenamųjų pastatų faktiškai gali būti ir daugiau“, – BNS sakė M. Kaušylas.
Būtent tai gąsdina miesto ir rajono bendruomenę – rašte valdžios institucijoms gyventojai teigia griežtai pasisakantys prieš šį sprendinį ir projektuojant geležinkelį siūlo rinktis antrąją arba trečiąją alternatyvas.
„Atkreipiame jūsų dėmesį, kad 2-osios ir 3-iosios alternatyvos nereikalauja nugriauti nė vieno statinio, nuosavybės nenukenčia. Kažkodėl norima „prastumti“ būtent brangiausią Lietuvai – pirmąją alternatyvą, griaunant žmonių gyvenimus, naikinant metų metais puoselėtą ir mylėtą turtą“, – teigiama Vaišvilčių, Paviešėčių, Klevečkynės ir Bernatonių kaimų gyventojų rašte.
Be to, anot jų, įgyvendinant brangiausia alternatyvą reikėtų iškelti geležinkelio ir aukštos įtampos elektros perdavimo linijų sankirtą, pertvarkyti magistralinį dujotiekį, ji turėtų didesnį neigiamą poveikį aplinkai – augmenijai, gyvūnijai, kraštovaizdžiui.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius sako, kad kol kas niekas neįrodė, jog ši alternatyva naudinga miestui.
„Iškilo žmonių nepasitenkinimas ta atšaka (pirmąja alternatyva – BNS), kadangi niekas nesugebėjo iki šiol įrodyti, kad tai yra tikrai naudinga miestui, kad tikrai bus tų keleivių milijonas ar pusantro milijono – žmonių kol kas tai neįtikina. Daugelis lieka prie savo nuomonės, kad tarptautinė stotis būtų Gustonyse, o esamos geležinkelio linijos pagrindu į miesto centrą gali kursuoti traukiniai“, – BNS teigė A. Pocius.
Verslas ir miestas – už brangiausią sprendinį
„LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovas Mantas Kaušylas primena, kad 2017 metais patvirtintuose dokumentuose tarptautinė keleivių stotis kartu su krovinių terminalu bei prekine stotimi buvo suplanuota Panevėžio rajone – tarp Gustonių ir Berčiūnų kaimų.
Jo teigimu, naujos alternatyva su keleivių stotimi vakarinėje miesto dalyje siūloma anksčiau numatytoje teritorijoje numačius statyti geležinkelio infrastruktūros priežiūros depą, išplėtus krovinių terminalą, atsižvelgus į karinių krovinių aptarnavimui numatytą tiek siaurąją, tiek plačiąją vėžes.
„Šioje teritorijoje atsiradus šiems visiems objektams buvo nuspręsta papildomai dar ieškoti geresnės tinkamesnės teritorijos keleivinės stoties vietai, kadangi iš planavimo pusės buvo priimtas sprendimas, kad geriau tą teritoriją tarp Berčiūnų ir Gustonių vystyti kaip krovinių aptarnavimo bei geležinkelio infrastruktūros priežiūrai reikalingų medžiagų sandėliavimo teritoriją“, – aiškino M. Kaušylas.
„Taip pat papildomai Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės pasiūlė, kad toje teritorijoje toliau galėtų būti vystoma Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, – kalbėjo „LTG Infra“ atstovas.
Tiek jis, tiek Susisiekimo ministerija tikina, jog teikiant prioritetinę alternatyvą buvo įvertintos tiek jos pasekmės aplinkai, taip pat socialiniai bei ekonominiai veiksniai.
„Alternatyva yra brangiausia, bet ji duoda ir daugiausia naudų. (...) Pagrindiniai privalumai – darni regiono plėtra, trumpesnis Panevėžio regiono keleivių kelionės laikas, optimali integracija į šalies ir tarptautinio susisiekimo maršrutus“, – kalbėjo M. Kaušylas.
Šią alternatyvą remia ir Panevėžio miesto savivaldybė bei regiono verslas. Jų teigimu, tarptautinei keleivinei stočiai iškilus arčiau miesto centro atsirastų sąlygos regiono augimui, papildomoms investicijoms, turizmo plėtrai.
„Panevėžys vienareikšmiškai palaiko pirmąją alternatyvą, kuri ir yra įvertinta kaip pati geriausia. Tiesą sakant, aš tai nematau kitų lygiaverčių alternatyvų, nes realiai šitas vienintelis sprendimas užtikrina pažangą ir suteikia didžiulę augimo perspektyvą miestui, rajonui ir regionui“, – BNS sakė miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas
„Čia turbūt reikėtų žiūrėti ne tris–penkerius metus į priekį, bet trisdešimt–penkiasdešimt metų, ką tai duoda mūsų regionui. Todėl to nematyti, manau, yra nusikalstama prieš vaikus ir anūkus“, – pridūrė jis.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius sako, kad pastačius stotį pabrangtų ir šalia esantys sklypai, galbūt iškiltų prekybos, logistikos centrai.
„Kadangi miestas tikrai vystosi ir vystysis į tą (vakarinę – BNS) pusę, bet jeigu atsiras geležinkelio stotis, subrangtų ir tie sklypai, kurie yra šalia, viskas pabrangtų, bet atsirastų ir tam tikri verslo objektai – galbūt prekybos centrai, logistikos centrai, gal dar kažkas. Viskas vystytųsi. Kadangi šalia būtų ir „Via Baltica“, tai kompleksas visas būtų visai neblogas“, – BNS sakė V. Matkevičius.
Jo teigimu, diskusijų netrūko ir svarstant ankstesnes „Rail Baltica“ vėžės Panevėžio regione alternatyvas.
„Prisiminkime, kai ir Amerikoje tiesė geležinkelį, indėnai irgi buvo nepatenkinti, bet dabar turbūt niekas nediskutuoja apie geležinkelio naudą“, – sakė rūmų vadovas.
Tuo metu Panevėžio rajono mero tokie argumentai neįtikina.
„Jeigu man įrodys, kad tikrai bus taip, kaip rengėjai nušviečia šviesią ateitį, tai, duok, Dieve, gal ir aš penkias rankas kelčiau į viršų. Bet teoriniai skaičiavimai šiandien manęs neįtikina. (...) Su tais skaičiais, kaip jie kalba, kad tiek keleivių atvažiuos, tikrai netikiu. Ir kad ta stotis, jeigu ji bus Panevėžio miesto teritorijoje, staiga išaugs kažkoks konglomeratas aplinks stotį – nežinau, manęs neįtikina tokie dalykai“, – BNS sakė A. Pocius.
Žada kompensacijas
Vis dėlto prioritetine laikomos alternatyvos šalininkai teigia suprantantys gyventojų nuogąstavimus ir pažymi, kad valstybė turi teisingai kompensuoti už nekilnojamąjį turtą. Susisiekimo ministerija tikina – kiekvienas gyventojas, kurio turtas pateks į trasos teritoriją, atlikus vertinimą gaus kompensacijas.
„Vertinimas bus atliekamas dviem metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojams bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė“, – BNS teigia ministerija.
Tuo metu Panevėžio rajono meras sako, kad kompensuojant gyventojams svarbus ne tik finansinis, bet ir moralinis aspektas.
„Vienas dalykas yra namas, sklypas. Bet yra tokių dalykų, kai žmonės dešimtmečiais įkurdinėjo savo tam tikrą gyvenimo oazę – kas už ją atlygins, ta moralinė pusė. Kai kam galbūt jo paties padėta plyta yra šimtą kartų vertesnė nei ji kainuoja parduotuvėje“, – kalbėjo A. Pocius.
Pasak „LTG Infra“ atstovo M. Kaušylo, sprendimą dėl Panevėžio mazgo alternatyvos Susisiekimo ministerija turėtų priimti spalio mėnesį. Tuo metu tarptautinės keleivių stoties bei vėžės statybą tikimasi pradėti 2026–2027 metų sandūroje, prieš tai per dvejus metus atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Be Panevėžio, dar trys tarptautinės „Rail Baltica“ stotys numatomos Vilniuje ir Kaune.
Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi dar 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
